KALBĖKIME APIE JAUSMUS

KALBĖKIME APIE JAUSMUS

Didžioji dalis ankstyvojo ugdymo metodikų ir mokymo kursų siūlo visų pirma ugdyti vaiko intelektą – mokyti logiškai mąstyti, skaityti ir skaičiuoti. Apie emocinį intelektą dauguma tėvų beveik nieko nežino. Tačiau priešmokykliniame amžiuje jį ugdyti kur kas svarbiau, nes už termino „emocinis intelektas“ slypi gebėjimas atskirti ir suprasti savo ir kitų žmonių emocijas bei jas suvaldyti.

Kodėl tai taip svarbu? Paprastai aukštą emocinį intelektą turintys vaikai pasižymi aukšta saviverte, labiau pasitiki savimi, greičiau prisitaiko prie pokyčių, sėkmingiau mokosi ir lengviau bendrauja. Taip pat efektyviau suranda išeitis iš situacijų ir susigaudo konfliktuose. 

Kaip ugdomas emocinis intelektas?

Emocinis intelektas savaime vystosi nuo pat gimimo. Šiltas ir džiaugsmingas bendravimas su mama, jos nuoširdus reagavimas į vaiko emocijas ir buvimas su vaiku pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra pati geriausia terpė emocijoms vystytis.

Tarkim, vaikutis skaudžiai patempė mamai plaukus. Reikia pasistengti jam paaiškinti, kad mamai skauda ir nemalonu, todėl nereikėtų daugiau taip daryti. Arba: mažylis verkia. Emocinio intelekto vystymuisi svarbu ne „užgniaužti“, ne stengtis atitraukti ar pralinksminti – o kalbėtis. „Tu verki, tu dėl kažko nuliūdai, tikriausiai, tu…, pyksti, kad nesigauna. Aš tave užjaučiu ir noriu tau padėti“ (ir t.t. ir pan.).

Ankstesniųjų kartų vaikai dažniausiai būdavo mokomi emocijas užgniaužti. Na, geriausiu atveju buvo galima pasidžiaugti, nusijuokti ar šypsotis, o štai jau verkti, pykt ar bijoti – blogai ir gėdinga. Buvo įprasta baimę ir pyktį užgniaužti, nes juk svarbiausia pasirodyti išauklėtam ir susitvardančiam. Tačiau emocijų tramdymas sukelia stresą ir kitus nervinius sutrikimus, gali net paveikti tam tikrų ligų atsiradimą.

Tad nuo ko pradėti, norint vaiką išmokyti emocinio raštingumo?

Esminis patarimas – patiriant bet kokias emocijas, padėti vaikui suprasti, kokius jausmus jis šiuo metu išgyvena. Jei tai pyktis, tai nereikėtų į jį atsakyti savo pykčiu, o paaiškinti: dabar tu pyksti, tu dėl kažko įniršęs. Jei tai džiaugsmas: tu laimingas ir patenkintas, man labai malonu matyti tave tokį. Nesistenkite malšinti vienų ar kitų emocijų tokiais pareiškimais kaip „vyrai neverkia“ ir kitomis stereotipinėmis frazėmis.

Žinoma, įvaldyti tokį bendravimą su vaiku nebus lengva. Apie emocijas kalbėti reikia mokytis, nsigėdyti, nebijoti jas įvardinti ir aptarti. Beje, tai teikia naudos ir tėvams – jiems taip pat naudinga suvokti savo emocijas, kad bendravimas su vaiku vėliau netaptų sudėtingas.

 

Daugiau patarimų, kaip ugdyti emocinį intelektą rasite:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-02-02-kalbeti-apie-jausmus-svarbiau-nei-ismokyti-skaityti/140267

 

Recent Posts

Leave a comment

POST COMMENT

Slapukai padeda užtikrinti, kad ateityje Jūsų apsilankymai šioje svetainėje būtų patogesni. Toliau naršydami šiame puslapyje Jūs sutinkate su šio puslapio privatumo politika.
Sutinku Slapukų taisyklės